kariklis

karìklis sm. (2) 1. žr. 1 karikas: Paduok man tą karìklį Skr. ^ Kad kariklis nekarėtų, ir tupikas netupėtų (katinas ir lašiniai) Skr. 2. bot. vijoklinis augalas: Raizgliai, kibokliai, karikliai Mt.